Megė, arba šuo, be kurio nebūtų Kaimo lenciūgo

20150110_100922(1)_opt

Vakar gavus kelias nuotraukas iš Megės šeimininkų, užplūdo įvairūs atsiminimai. Megei dabar kiek daugiau nei pusantrų metų, Kaimo lenciūgui – lygiai tiek pat. Kai 2013 m. vasarą ji išvydo pasaulį, Kaimo lenciūgas egzistavo tik mintyse. Už poros mėnesių, 2013 m. rugsėjį, kai Megė su sese Mela klinikoje kapstėsi iš mirties, Kaimo lenciūgas jau turėjo griaučius, bet nežinojo, kas iš jų išaugs. Taip atėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. – diena, kai Megė su sese tvirtai pasiryžo gyventi toliau, o Kaimo lenciūgui teko išlįsti į viešumą, kad joms padėtų. Tai diena, kai šis projektas įgavo viziją, tikslus ir griežtus veiklos principus. Skaidrius principus.

Kas atsitiko ir kam reikia dėkoti, kad Kaimo lenciūgas tą dieną vis tik nusprendė gimti? Megė su Mela nebuvo vienintelės, prisidėjusios prie Kaimo lenciūgo gimimo. Gal keistai nuskambės, bet už jo gimimą ne ką mažiau reikia padėkoti ir LGGD / VšĮ Beglobis vadovei Danutei Navickienei ir keliems jai lojaliems žmonėms. Situacija buvo gana paprasta ir daugeliui iki skausmo žinoma: VšĮ Beglobis (tuomet dar žinomas kaip Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius) kaip ir kiekvieno sergančio gyvūno atveju intensyviai prašė žmonių pagalbos jų gydymui. Bėda tik ta, kad į mūsų, savanorių, prašymus nupirkti mažosioms būtino specialaus maisto sureaguota ignoravimu ir komentarų trynimu, o paprašius žmonėms pateikti ataskaitą, kiek pinigų gydymui surinkta ir išleista – mano Facebook profilį apskritai užblokavo. Taip po 3 mėn. savanorystės N. Vilnios prieglaudoje galutinai supratau, kad kažkas ten netaip. Daug kas netaip.

Kaip priešingybė Beglobiui automatiškai susidėliojo mūsų veiklos principai – įstatymų laikymasis, vieša ir detali finansinė atskaitomybė, žodžio ir nuomonės laisvė. Jokios cenzūros!

Bet grįžkime prie Megės su Mela. Vaidos klinika jas pamažu statė ant kojų, reikėjo specialaus maisto, buvo visiškai aišku, kad prieglauda jo nepirks. Teko Kaimo lenciūgą skubiai išleisti į dienos šviesą ir pagalbos mažosioms prašyti jo vardu. Pagalba atsirado, tąkart padėjo tokie gerai žinomi žmonės kaip Aurelijus Katkevičius, Elė Pranaitytė ir kiti. Surinktų lėšų užteko ir specialiam maistui, ir šiltoms ryžių košėms, kurias mažosioms vežėme į kliniką po darbų. Megė su Mela greit atsigavo, grįžo į prieglaudą, dar spėjo visus aploti, kartu pavaikyti ir viena po kitos buvo išlydėtos į naujus namus. Gerus namus. Labai gerus namus. Ir sulaukus tokių nuotraukų, suprantame, kad mūsų pastangos nenueina veltui.

Susijusios nuorodos:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *